Antanas Deveikis, fotografavo V. Kalasauskas . Nuotrauka iš katalogo  „Senoji liaudies skulptūra Utenos kraštotyros muziejuje“.Antanas Deveikis gimė 1819 08 25 Kuktiškių vls. Kačiūnų k. Mirė 1929 Veteikių k. (Pakalnių vls.). Palaidotas Pakalniuose. Garsiausias kryždirbys ir dievdirbys Utenos krašte, sukūręs kelias dešimtis ornamentuotų kryžių. Dalį jo kryžių fotografavo B. Buračas, Ad. Varnas, Ant. Tamošaitis. Jie skelbiami „Lietuvių liaudies meno“, B. Buračo albumuose. Kryždirbio vaikystė prabėgo Kuktiškių dvare, kuriame kumečiavo jo tėvai, o jiems anksti mirus, čia piemenavo, Noliškio dvare – bernavo. Vėliau Kuktiškėse susirentė trobelę, vedė, o paskui, žmonai greit mirus, išėjo kryždirbiauti. Padirbo ne vieną kryžių Kuktiškėse, paskui persikėlė į Leliūnų kraštą, gyveno Pakermežyje, Leliūnuose dirbo bažnyčios statyboje, pastatė kryžius Mačionyse, Ažugiriuose, Antalgėje (1910), Utenoje, Grybeliuose (1894), Kuktiškėse (1913). Buvo dievotas, kūrė maldas, jas išgiedodamas. V. Bičiūnas, 1927 lankydamasis Kuktiškėse, miestelio kapinėse rado net kelis jo darbo kryžius. Jų buvę ir Skiemonių krašte, Momėnuose.

Apie 1912 Deveikis sukūrė Mykolą Arkangelą Utenos bažnyčiai. Palaikė draugystę su knygų platintoju Liudu Kuliešiumi, su dailide ir kryždirbiu Kaziu Rinkevičiumi iš Avižienių k., kitais kryždirbiais. Deveikis Deveikio kryziusvienas iš pirmųjų labai išpuoselėjo kryžių briaunas, o karnizus apstatinėjo skulptūrėlėmis (kartais iki 12 vnt.). A. Deveikio darbo kryžiai masyvūs, liemuo kvadratinio skerspjūvio, dažnai karnizais suskaidyti į 2 ar 3 tarpsnius. Liemens ir šakų kraštai gausiai puošti kryžiukų, rombelių, pusapskritimių, įvijų kolonėlių ir kitų motyvų drožiniais. Kryžmų galai trilapio formos. Kryžmų centre pritaisyta koplytėlė su saulės, pusmėnulio ir kryželio kompozicija viršuje bei angeliukais kampuose. Tokius ornamentuotus kryžius yra nupiešęs dail. A. Jaroševičius (Lietuvių kryžiai“, 1912), aprašę dr. J. Grinius, A. Tamošaitis (LE, t. 4, strp. Dievdirbiai“ A. Deveikis paminėtas kaip vienas iš trijų didžiausių Lietuvos kryždirbių). Kita rūšis Deveikio kryžių neornamentuotais stiebais buvo Nemeikščių, Klovinių, Griūčių kaimuose, pavieškelėse. Dail. Ad. Varnas kryžių Lietuvos 10-mečiui etaloną skirtą Aukštaitijai ėmė iš A. Deveikio. A. Deveikis yra pridrožęs begales dievukų. Dalis jų dingo, kiti saugomi Utenos, Kauno muziejuose.

Anot žmonių pasakojimų, Deveikis dirbdavęs stovylas į nieką nepasižiūrėjęs. Nekreipęs dėmesio ir į uždarbį, tik žiūrėdavo, kad gerai padirbtų ir neapsijuoktų. Tačiau kartais prašydavęs ir papozuoti. Gyvenimo pabaigoje, nors ir turėjo daugiau negu 100 metų, vis dar dirbo šventuosius. Meistras buvo raštingas.

Deveikis, vadinamas Ančiuku, mirė Vieteikiuose, Šukio pirtelėje.

Šaltiniai:
 http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/

http://www.tradicija.lt/

https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-deveikis/

https://www.utenis.lt/.../antanas-deveikis-dieve-tu-mane.../

 

 

Joomla templates by a4joomla