Miestelis, esantis 12 km nuo Utenos. Iki XX a. pradžios miestelis vadintas Kukutiškiais. Yra vietovė Kuksa, kuri ir davė pradžią miestelio pavadinimui. Yra ir legendinis pasakojimas, kuriame kalbama, kad ant Kukurentos upelio kranto stovėjusi kunigaikščio Utenio Kukuraičio pilis. Žmonės valdovą vadinę Kukučiu, todėl ir vietovė – Kuktiškės. Miestelyje rastas akmeninis įtveriamasis kirvis gali paliudyti, kad žmonių čia būta ir akmens amžiuje. Po Aukštaitijos krikšto, 1387 02 17 Tauragnų pilis su valsčiumi, Labanoro, Molėtų dvarais, Kuktiškių, Verkių ir Bokšto valsčiai buvo dovanoti Vilniaus vyskupijai. Vyskupas buvo vadinamas kunigaikščiu, o prievolė ir duoklės ne mažesnes kaip ir LDK dvaruose. Tapęs žemių savininku, Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis atidavė dvi tarnybas ir du nenaudojamus žemės plotus bajorui Motiejui Lukšai. 1644 m. statomai bažnyčiai paremti buvo dovanotas Pučkoriškių palivarkas su 40 valstiečių.

Gyventojų gretas praretina 1708–1711 m. maras. Po Valakų reformos (1557 m.) valstiečiai buvo keliami į kaimus, jiems matuojami valakai, pamažu formuojasi miestelis. 1568 m. Žygimantas Augustas įsako grąžinti valstiečius, pabėgusius į Molėtų, Labanoro dvarus. 1731 m. Kuktiškių dvaro inventorius: su vs. yra 36 sodybiniai sklypai, o šeimos galvų (vyrų) esama 26. Suskaičiavus jų šeimos narius, amatininkus, kurie turi tik margus, išeina, kad tuomet miestelyje ir vs. gyveno 69 gyv. Na, o valantų buvo 27,5. Žemdirbiai: J. Valiulionis, Jonas Bratkus, Augustinas Meškauskas ir kt. Samuelis Vienažindis – basiuvys. Jurgis Grubelis – puodžius, Steponas Mozūra – balnininkas. Be paminėtų buvo dūdorių, žvejų, račių, žemietininkų eigulys. Kuktiškėse bravoras gamino alų ir degtinę. Miestelėnai laikė 30 arklių ir 35 jaučius. 1789 m. miestelyje buvo 26 dūmos, gyveno 89 vyrai ir 73 moterys. 1812 m. pro Kuktiškes žygiavo maršalo Nėjaus vedami prancūzų kareiviai. 1863 m. miestelyje ir apylinkėse veikė sukilėliai. XVIII a. pabaigoje pro Kuktiškes pravažiavo Rusijos carienė Ekaterina II. Jos parėdymu 1796 m. Kuktiškių dvarą ir miestelis su žmonėmis ir baudžiauninkais dovanojamas Vilniaus universiteto profesoriui Ferdinandui Frankui, kuris buvo žiaurus, didino prievoles. Kai Kuktiškės priklausė Vilniaus vyskupijai, vyrų į rekrutus (kariuomenen) neėmė. Dabar ši malonė buvo atšaukta, įvesti pagalvės mokesčiai. Nuo XVI a. iki 1843 m. Kuktiškės priklausė Vilniaus vaivadijos Vilkmergės pavietui, nuo 1843 m. – Kauno gubernijos Švenčionių apskričiai. 1861 m. miestelyje ir Patsodės viensėdyje buvo 21 dūma, gyveno 128 vyrai, iš jų 102 valstiečiai, 26 bernai. 1867 m. 16 miestelio gyv. papildomai gavo žemės, tarp jų felčeris, mokytojai, 3 dešimtininkai. Dvidešimt vienos dūmos (kiemo) miestelėnai kasmet mokėjo 1035 rb ir 30 kp. 1875 m. miestelio ir Palsodės valstiečiai iš dvaro išpirko per 730 dešimtinių žemės. Kuktiškės pagyvėjo 1899 m. pravedus siaurąjį geležinkelį. 1861 m. įsikūrė Kuktiškių vls. savivaldybė. 1919, 1921–1950 m. Kuktiškės tapo valsčiumi. Pirmas valsčiaus viršaitis – Morkūnas, vėliau Čipkus, Juozas Valiulis ir kt. Nepriklausomybės metais Kuktiškėse veikė mokykla, vyko aktyvus visuomeninis gyvenimas. 1995 m. atsiranda Kuktiškių seniūnija. Po Antrojo pasaulinio karo, nuo 1949 m. veikė kultūros namai, biblioteka, felčerių ir akušerių medpunktas. 1866 m. buvo 315, 1883 m. – 285, 1923 miestelyje 429, dvare 25, geležinkelio stotyje – 27, 1940 – 500, 1959 – 343, 1978 – 315, 1979 – 445 gyv., 1997 – 196 kiemai (536 gyv.). 2000 – 204 kiemai (520 gyv.), 2001 m. – 526 gyv.. Kuktiškėse 1928–1930 m. vargonavo kompozitorius Juozas Gruodis, 1948 m. vikaru dirbo kardinolas V. Sladkevičius. 1995 m. įkurta Kuktiškių seniūnija.

http://www.utena-on.lt/

Joomla templates by a4joomla