Daunys PranasPranas Daunys (1900 m. rugsėjo 29 ar 16 d. Paneveržyje, Kuktiškių valsčius, Utenos apskritis – 1962 m. liepos 13 d. Kaune) – rašytojas, pianistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas, lietuviškosios brailio abėcėlėssudarytojas, Vyčio ordino kavalierius. Jis gimė Paneveržio kaime, netoli Kuktiškių (Utenos r.), mažažemių valstiečių šeimoje. 1902 m. mirus motinai, augo pas dėdę Juozą Juozapavičių netoli Vyžuonų miestelio. Mokėsi rusiškoje Kuktiškių pradžios mokykloje. 1919 m. birželio mėn. kunigo Prano Turauskio paragintas tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. 1921 m. suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. 1921–1922 m. mokė beraščius kareivius rašto. 1923 m. sausio 6 d. kovose su baltalenkių partizanais Avižonių kaime ties Širvintomis sprogusi granata sunkiai sužeidė galvą. Po sužeidimo neteko regėjimo, iš dalies – ir klausos. 1925 m. Karo invalidams šelpti komitetas pasiuntė P. Daunį į Rygos aklųjų institutą, kur jis susidomėjo Latvijos aklųjų visuomenine veikla, 1926 m. vykusiu Latvijos aklųjų pirmuoju suvažiavimu. Tais pačiais metais jis tapo ir Lietuvos aklųjų pirmojo suvažiavimo iniciatoriumi. Buvo išrinktas Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdybos nariu, rūpinosi Kauno aklųjų instituto steigimu. Šiame institute dvejus metus dirbo muzikos mokytoju, mokė skambinti fortepijonu.
Vėliau P. Daunys buvo Lietuvos kurčių-nebylių sąjungos steigėjas, šios sąjungos valdybos narys. Periodinėje spaudoje paskelbė straipsnių aklųjų ir kurčiųjų švietimo klausimais.


1944 m. rudenį buvo paskirtas Kauno aklųjų įmonės direktoriumi. Šias pareigas ėjo nuo 1944 metų rugsėjo iki 1945 metų vasario. Jis ir buvo pirmasis tos įmonės direktorius. Nuo 1951 spalio iki 1962 m. sausio su pertraukomis dirbo šioje įmonėje darbininku namudininku.
Rygos aklųjų institute, vėliau Kaune pas E. Herbek-Hansen, J. Čiurlionytę, N. Martinonį mokėsi muzikos - fortepijono, harmonijos ir kitų dalykų, ruošėsi studijuoti konservatorijoje. Gyvendamas karo invalidų bendrabutyje išmoko skambinti kanklėmis. Yra išlikę plokštelių, kur kanklėmis skambina jis ir kitas neregys, buvęs savanoris Jurgis Pratkevičius. P. Daunys buvo ir kompozitorius, jis sukūrė dainų ir pjesių fortepijonui.

P. Daunys parašė ir išleido tris novelių bei apysakų knygas. Už nuopelnus tėvynei kaip Lietuvos savanoris LR prezidento 1928 m. gegužės 15 d. aktu apdovanotas pirmos rūšies trečiojo laipsnio Vyties Kryžiaus ordinu. Kartu jis apdovanotas dviem – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės – medaliais. Pr. Daunys buvo pirmasis Lietuvos neregys, gavęs tokį aukštą valstybės apdovanojimą. 
P. Daunys, ir praradęs regėjimą, liko kovotojas. Jis pirmasis pradėjo rutulioti mintį apie akliesiems skirtos periodinės spaudos būtinybę. 1933 m. išleistoje knygoje „Vargo keliais" šį reikalą jis kėlė sakydamas: Ateityje akliesiems remti ir globoti draugija turėtų leisti akliesiems periodinį laikraštį ar žurnalą, kuriuo galėtų informuoti apie aklųjų gyvenimą Lietuvoje ir užsienyje. Toks žurnalas aklųjų būtų noriai skaitomas. (...) Dabar jau kuris aklasis ir moka skaityti, tai, atvirai tenka pasakyti, jei nemoka svetimos kurios kalbos, neturi ko skaityti." Toliau P. Daunys siūlo, kaip tai padaryti: "Surinkus iš visų prieglaudų akluosius į prieglaudas specialiai skirtas akliesiems, mokytojais būtų galima pakviesti akluosius, kurie baigia Lietuvos aklųjų institutą. (...) Aklieji mokytojai, patys sau užsidirbdami geresnį pragyvenimą, dirbtų visų aklųjų ir viso krašto gerovei. Ten būtų išmokoma ir rašyti, ir skaityti. (...) Įsteigus tokius kursus ar mokyklas apskrityse bei didesniuose centruose ir prieglaudose, aš neabejoju, kad per kokius dvejus metus mes turėtume apie tūkstantį, o gal ir daugiau aklųjų, mokančių skaityti ir rašyti. Tada jau galima būtų leisti jiems mėnesinį žurnalą aklųjų raštu."

Šaltiniai:

www.vikipedija.org

http://www.musuzodis.lt/

 

Joomla templates by a4joomla